Pastaraisiais metais programavimo industrijoje atsirado naujas terminas – "vibe coding", apibūdinantis darbo stilių, kuriame kūrėjas formuluoja idėjas natūralia kalba, o dirbtinis intelektas paverčia jas veikiančiu kodu. Aplink šį reiškinį kuriasi visiškai naujos profesinės tapatybės: AI engineering specialistai, prompt architektai, AI integration leadai. Logiškas klausimas – ar tradicinė programavimo profesija išliks?
Trumpas atsakymas: taip, bet ji transformuojasi greičiau nei bet kuri kita technologinė profesija per pastaruosius trisdešimt metų. Programuotojas, kuris 2022 metais didžiąją laiko dalį skyrė funkcijų rašymui, 2026 metais didžiąją laiko dalį skiria architektūriniams sprendimams, kodo peržiūrai, integracijų projektavimui ir AI generuoto kodo verifikavimui. Tai panašu į pokytį nuo asemblerio prie aukšto lygio kalbų – abstrakcija pakyla, bet poreikis suprasti, kas vyksta po gaubtu, niekur nedingsta.
Praktiniame versle tai reiškia, kad MVP fazė, kuri prieš trejus metus užtrukdavo 3 mėnesius, šiandien užtrunka 2–3 savaites. Bet kartu išryškėja nauja problema – AI generuotas kodas labai dažnai veikia, tačiau yra prastai struktūruotas, sunkiai prižiūrimas ar turi paslėptas saugumo skylutes. Įmonės, kurios pradžioje džiaugėsi greita pradžia, po metų atsiduria ties techninės skolos kalnu. Patyręs inžinierius šiame procese tampa kritiškas: jis prižiūri, koreguoja architektūrą ir užtikrina, kad sprendimas išliktų gyvybingas ilgalaikėje perspektyvoje.
Verslo lyderiams patarimas paprastas: nebandykite pakeisti senjorų inžinierių AI įrankiais – tai tik išgaubs problemą. Vietoj to, leiskite patyrusiems specialistams išplėsti savo produktyvumą naudojant AI, o naujus žmones įdarbinkite remdamiesi jų gebėjimu suprasti sistemas ir spręsti problemas, ne mechaniškai rašyti kodą. Programuotojas neišnyks, tačiau jo darbo prasmės centras pasislinks nuo "kaip parašyti" prie "ką ir kodėl statyti".