Europos Sąjungos dirbtinio intelekto reglamentas, geriau žinomas kaip EU AI Act, 2026 metais pasiekė visapusišką taikymo fazę. Tai pirmasis pasaulyje horizontalus AI reglamentavimas, klasifikuojantis dirbtinio intelekto sistemas pagal jų keliamą riziką ir nustatantis konkrečius reikalavimus tiek kūrėjams, tiek diegėjams. Lietuvos verslams tai reiškia, kad bet kokia naudojama AI sistema – nuo el. parduotuvės rekomendacijų variklio iki HR programos darbuotojų atrankai – turi atitikti reglamento reikalavimus.
Pirmiausia svarbu suprasti rizikos kategorijas. Sistemos, klasifikuojamos kaip "aukštos rizikos" (pavyzdžiui, naudojamos kreditingumo vertinimui, darbuotojų atrankai ar medicininės diagnostikos srityje), turi būti registruojamos ES duomenų bazėje, jų algoritmų sprendimai – paaiškinami, o naudojami treniravimo duomenys – dokumentuojami. Ribotos rizikos sistemoms, pavyzdžiui, chatbot'ams, taikomi švelnesni reikalavimai – pagrindinis – aiški informacija vartotojui, kad jis bendrauja su dirbtiniu intelektu.
Verslams, kurie naudoja trečiųjų šalių AI sprendimus (pavyzdžiui, OpenAI ar Anthropic API), reikalavimai nesibaigia – atsakomybė už galutinį naudojimo atvejį tenka diegėjui, ne tiekėjui. Tai reiškia, kad reikia įvertinti, kaip konkretus modelis tinka jūsų naudojimo kontekstui, ar jis nesukurs diskriminacinių rezultatų, ir kaip vartotojas gali apskųsti AI sprendimą.
Baudos už reglamento pažeidimus yra reikšmingos – iki 35 mln. eurų arba 7% pasaulinės apyvartos, kuri suma didesnė. Praktinis žingsnis bet kuriam verslui šiandien – atlikti AI sistemų inventorizaciją: išvardinti, kurios automatizuotos sistemos jūsų organizacijoje gali būti priskiriamos AI, įvertinti jų rizikos kategoriją ir parengti atitinkamą dokumentaciją. Šis procesas, atrodo, nepatogus, tačiau ilguoju laikotarpiu užtikrina ir teisinį saugumą, ir didesnį klientų pasitikėjimą.