Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas (EU AI Act), priimtas 2024 metais, yra pirmasis pasaulyje išsamus AI reguliavimo reguliamentavimas. Šis teisės aktas klasifikuoja AI sistemas pagal riziką ir nustato atitinkamus reikalavimus, kurie įsigalioja etapais iki 2027 metų. Verslams, naudojantiems ar kurinantiems AI sistemas, svarbu suprasti šias naujas taisykles ir prisitaikyti.
AI Act skirsto sistemas į keturias rizikos kategorijas. Nepriimtinos rizikos AI sistemos yra visiškai draudžiamos – tai apima socialinį balų nustatymą (social scoring), kai kurias biometrinės identifikavimo sistemas viešose vietose ir manipuliavimo sistemas. Didelės rizikos AI sistemoms, tokioms kaip kritinei infrastruktūrai, švietimui, įdarbinimui ar teisingumo sistemai, taikomi griežti reikalavimai: rizikos valdymo sistemos, duomenų valdymo kokybė, dokumentavimas, žmogaus priežiūra ir atitikties vertinimas.
Bendrosios paskirties AI modeliai (kaip GPT, Claude ar kiti dideli kalbos modeliai) turi atitikti skaidrumo reikalavimus, įskaitant techninę dokumentaciją ir autorių teisių apsaugos politiką. Taikant šiuos modelius didelės rizikos sistemose, keliami papildomi reikalavimai.
Verslams tai reiškia papildomas atitikties sąnaudas ir atsakomybę. Tačiau reguliacija taip pat kuria aiškesnę aplinką, skatina atsakingą inovaciją ir gali tapti konkurenciniu pranašumu įmonėms, kurios proaktyviai diegia etiškus AI sprendimus. ES rinka tampa patrauklesnė vartotojams, vertinanti privatumą ir etiką.
Už pažeidimus numatytos reikšmingos sankcijos – iki 35 milijonų eurų arba 7% metinių pasaulinių apyvartų. Todėl AI naudojančioms įmonėms būtina investuoti į atitikties užtikrinimą.
Lietuvai, kaip ES narei, šis reguliavimas taikomas tiesiogiai. Lietuvos įmonės, kuriančios ar naudojančios AI, turi parengti atitikties strategijas, įvertinti naudojamų sistemų rizikos lygį ir įdiegti reikalingas valdymo priemones. Tai apima darbuotojų mokymą, dokumentacijos parengimą ir, kai kuriais atvejais, trečiųjų šalių auditų atlikimą.